Apie akmenį: pokalbis su Milda ir Vyteniu

„Šiuolaikinė architektūra dažniausiai pasižymi aiškiomis geometrinėmis formomis, steriliais metalo ir stiklo paviršiais. Architektai ir interjero dizaineriai siekia įnešti jaukumo, natūralumo, organiškų formų ir raštų, kurių industrija dirbtinai negali sukurti. Todėl šiuo metu interjeruose dominuoja natūralaus akmens elementai ir kitos gyvos, organiškos, gamtos sukurtos medžiagos‘‘, - Milda

Šiandien Lietuvoje akmuo interjere - dažnas sprendimas daugelio namuose. Kaip buvo anksčiau, ar yra įdomių panaudojimo pavyzdžių, kai jis buvo mažiau prieinamas?

Vytenis: Pažaislyje pirmiausiai restauravau lipdybą, o vėliau pradėjau dirbti ir su akmeniu – tai buvo mano pirmas kontaktas. Į Pažaislį akmuo buvo atplukdytas iš Gotlando salos. Visas Pažaislio bažnyčios fasadas - Gotlando smiltainio. Tas pats akmuo panaudotas ir Valdovų rūmams. Smiltainis yra smėlio akmuo, iškastas jis byra, jam reikia fermentacijos – gaudamas oro ir saulės kietėja. Iš jo lengva formuoti barokinį dekorą, todėl jis buvo plačiai naudojamas. Taip pat Pažaislyje panaudotas ir juodas marmuras iš klodų prie Krokuvos.

Pažaislio kupolo aukštis 50 metrų. Nuo 30 metrų aukščio dekoras nebe iš akmens, o tapytas. Taigi voliutos jau ne tūrinės, o tampa freskomis. Todėl arčiau žemės vyko akmens restauracija, o jau aukščiau – tapybos. Apskritai restauracija buvo keturių krypčių: lipdyba, tapyba, medžio ir akmens restauracija.

Trūkstamoms akmens dekoro dalims buvo naudojama iš Vokietijos atvežta cheminė miltelinės struktūros medžiaga, kuri kaip klijai formavo tūrinius elementus. O didesniems objektams restauruoti buvo naudojamas dolomitas iš Saremų salų – galerijų grindims, angokraščiams.

Milda: Kalkakmenis turi labai gražių rūšių, bet yra nepopuliarus, retai naudojamas. Pavyzdžiui Valdovų rūmams buvo naudojami kalkakmenio židinių portalai. Archeologiniai tyrimai parodė, kad buvo naudotas švediškas kalkakmenis ir lenkiškas smiltainis. Būtent tokį akmenį ir vežėmės, reikėjo kreiptis į salą, kur kasamas tas akmuo. Kadangi židiniai buvo erdviniai, mums reikėjo akmens masyvo, o iš karjero gavome atsakymą, kad jie gamina tik standartines plyteles. Reikėjo įdėti daug laiko ir pastangų, kad įtikintume juos parduoti kalkakmenio masyvo blokus.

Kaip AKMI pildo savo akmens asortimentą, ar važiuojate į karjerus gyvai rinktis gražiausių rūšių? O galbūt ir Lietuva gali pasiūlyti kažkokį mūsų kraštui būdingą akmenį?

Vytenis: Per anksti baigėsi ledynmetis ir todėl Lietuvos regione tinkami akmens klodai nesusiformavo. Pakruojyje turime dolomitą, tačiau jis yra minkštas. O tas pats dolomitų klodas jau Latvijos teritorijoje - daug tvirtesnis.

Milda: Romantiški laikai, kai reikėdavo važiuoti į karjerus, jau baigėsi. Dabar turime patikimų tiekėjų, kurie pateikia konkrečių plokščių galerijas, kurias galima atsivežti. Matome plokščių storius, apdirbimą, esant poreikiui, tiekėjai plokštes nufilmuoja, nurodo defektus, ir tada mes jas atsirenkame ir vežamės įgyvendinti konkretiems objektams. Daug metų bendraujame su tais pačiais partneriais, turime įdirbį ir važiuoti į vietą dažniausiai nebereikia. Karjerai yra labai romantiški, juose labai gražu pasivaikščioti, nors ir nėra poreikio.

Didžiausi karjerai yra Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Brazilijoje, Indijoje, Ukrainoje. Lenkijoje yra granito ir smiltainio. Mums artimiausias akmuo yra estiškas dolomitas iš Saremo salų. Jis panaudotas Kauno požeminėse perėjose, Žilinsko dailės galerijoje.

Akmuo turi gausybę spalvų, raštų, išsiraizgiusių gyslų. Kaip išsirinkti akmenį savo interjerui, kai norisi ir grožio, ir praktiškumo?

Milda: Kol akmuo atkeliauja iki mūsų, jis praeina daug procesų: logistiką, gamybą, montavimą, todėl mūsų kraštuose jis tampa brangia medžiaga. Pradedame žiūrėti kaip į prabangos elementą ir norim, kad jis visada atrodytų kaip naujas. Tuo tarpu Italijoje natūralus akmuo dažnai pigesnis negu keramikos plytelės. Ir žmonėms gražu, kai akmuo natūraliai dėvisi ir pasakoja namų istoriją. Pavyzdžiui, Carraros marmuras panaudojamas kaip pagrindinis darbinis paviršius, ir kuo jis labiau subraižytas, tuo gražesnis, kuo labiau nudėvėtas, tuo labiau vertinamas.

Natūraliam akmeniui labai tinka storis ir masyvumas, nes taip išryškėja jo gylis, raštas.

Tam tikrais laikotarpiais vyrauja įvairios dizaino tendencijos, lygiai taip pat ir renkantis akmenį. Pavyzdžiui, 2000-aisiais madingas buvo Emperador marmuras, vėliau visi norėjo įvairių pilkų akmenų, paskui atėjo travertino mada, dabar ant bangos pilkas travertinas ir rausvi marmurai. Tai kai pamatai interjerą, kuriame panaudotas pavyzdžiui Emperador dark akmuo, gali lengvai nuspėti kelintais metais sukurtas interjeras. Geriau nebūtinai naudoti akmenį, kurį matei Milano dizaino savaitėje, verta skirti laiko ir atrasti savo akmenį, kuris nebūtinai madingas, nebūtinai matytas žurnaluose, bet interjere atsiskleis kaip labai unikalus. Dizaino tendencijas diktuoja italai. Jie išpopuliarina tam tikras akmens rūšis, kitos lieka nuošaly. Tad kodėl nepabandžius paieškoti mažiau populiarių, įdomesnių, unikalesnių akmenų, pavyzdžiui prancūziškų ar kroatiškų.

Vytenis: Kiekvienas objektas namuose veikia žmogų, sukuria tam tikrą energiją. Kai turi skulptūrą ar paveikslą, jei po 10 metų jauti, kad tave jau erzina, kelia blogas emocijas, gali nukabinti ir paslėpti, išsitraukti galbūt kažkada po pertraukos. O akmens taip paprastai nepakeisi, todėl jis turi būti ramus, kad galėtum su juo gyventi ilgai. Todėl akmenį reikia rinktis atsakingai – svarbu spalva, raštas. Negali atsižvelgti tik į laikmečio madą. Taip pat svarbus akmens tinkamas pritailymas. Galbūt kažkokia akmens rūšis kelia asociacijas su antkapių gamyba, tačiau jį tinkamai panaudojus interjere ar eksterjere, galima sukurti gražų rezultatą.

Kas yra dirbtinis akmuo ir kuo jis skiriasi nuo natūralaus?

Milda: Dirbtinis akmuo gaminamas iš natūralios kilmės ingredientų. Maždaug 96% sudaro kvarcas, sumaišytas su rišamosiomis medžiagomis. Dalyvaujant aukštai temperatūrai ir slėgiui yra gaminamos plokštės, kurios vėliau naudojamos stalviršiams, baldų apdailoms, pastatų fasadams.

O natūralus akmuo yra gamtos kūrinys. Jis yra pjaunamas blokais karjeruose. Tuomet blokai pjaustomi iš plokštes, o plokštės – į gaminius. Akmuo yra ilgaamžiška, unikali žaliava, dviejų vienodų plokščių nerasi. Skirtingos akmens rūšys turi skirtingus panaudojimus.

Tarkim, marmuras yra išskirtinis savo spalvynu ir raštais, bet yra jautresnis rūgštims, dėl to naudojamas interjero elementams, kurie nesąveikauja su maistu. Vienas iš marmuro porūšių yra travertinas, kuris taip pat labiau tinka dekoro elementams. Bet kai kurie klientai nebijo jo naudoti ir stalviršiams.

Kvarcitas ir granitas yra labai kietos medžiagos, kurios gali būti naudojamos virtuvės stalviršiams, tiek namuose, tiek komercinėse patalpose. Kvarcitas išsiskiria savo marmuriškais raštais ir dideliu atsparumu rūgštims, dėl to yra ne tik labai estetiškas bet ir praktiškas.

Dabar populiaru naudoti plyteles, imituojančias natūralaus akmens raštą. Toks sprendimas ženkliai pigesnis ir atrodo labiau praktiškas dėl savo atsparumo.

Milda: Galime pakalbėti apie natūralaus akmens ir plytelių derinimą. Plytelė yra tobulos selekcijos printas, ji neturi gylio, o natūralus akmuo turi mikrotrūkių, užglaistytų vietų, gyslų, unikalų raštą ir gylį. Kai abu paviršiai yra šalia, abu atrodo prastai, nes plytelė turi tobulą vaizdą, bet atrodo plokščia, dirbtina, o akmuo nėra tobulas, bet yra gyvas. Ir šis kontrastas niekada neatrodo gerai.

Taip pat plytelių tendencijos atspindi tuo metu vyraujančias akmens madas. Pavyzdžiui, dabar visuose plytelių salonuose dominuoja travertinas. O neseniai buvusias madingas calacatta marmuro imitacijos plyteles (baltas su pilkomis gyslomis) žmonės jau nori lupti. Natūralus akmuo taip nepasensta, nes yra tikra medžiaga, kuri visada bus madinga.

Akmuo interjere dabar užima tvirtas pozicijas. Kaip vyksta darbas su interjero dizaineriais, koks Akmi vaidmuo procese?

Milda: Idealiu atveju, interjerai yra įgyvendinami dalyvaujant užsakovui, dizaineriui ir akmens specialistui. Gavus idėją, kurią perteikia dizaineris, išsirenkame akmens rūšį, išsprendžiame techninius klausimus, konstruktyvą, jungtis, tada matuojam, skenuojam ir ruošiam gamybinius brėžinius. Su architektais derinam įvairias detales, pavyzdžiui atskirų akmens plokščių rašto tęstinumą. Kartais gaminys atrodo labai paprastas ir lakoniškas, bet yra labai sudėtingai įgyvendinamas dėl mastelio, dėl konstrukcinių sprendinių, svorio, stabilumo. Genialumas yra paprastume.

Akmuo naudojamas ne tik interjere, bet ir meno kūriniuose. Kaip vyksta darbas su skulptoriais?

Milda: Dabar nebėra kaip antikos laikais, kai iš masyvo skulptorius pats skaptuodavo akmens masyvą. Iš pradžių skulptorius pateikia eskizą – nulipdo erdvinio elemento modelį. Tada tas modelis yra skenuojamas, daromas 3d modelis, tuomet įrengimų pagalba pjaunami ruošiniai, frezuojami elementai. Skulptoriui lieka tik detalizuoti, bet rankų darbo nėra daug. Moderniose skulptūrose kartais galima net visą darbą atlikti CNC įrenginiais.

Vytenis: Skulptoriaus idėją gali išpildyti akmentašis, tačiau tada sunkiau kontroliuoti darbo kokybę ir tikslumą. Dirbant pajungus technologijas, lengviau prognuozuojamas rezultatas. Pirmiausiai nulipdomas modelis, kuris yra skenuojamas. Tuomet jau pradedi galvoti kaip jį gaminti iš akmens, modeliuoji darbą skaitmeninėms staklėms. Taip galima turėti galutinį skulptoriaus sugalvotą rezultatą. Tačiau galima padaryti ir iki tam tikros stadijos, kur paskutinius šrichus ir detales pasibaigia pats skulptorius. Gauname užsakymus nuo biustų iki abstrakčių kompozicijų. Dirbame su skulptoriais Stasiu Žirguliu, Alfonsu Vaura, Vytautu Balsiu.

Kas labiausiai intriguoja ir džiugina kasdien dirbant su akmeniu?

Vytenis: Įdomiausia iššūkiai, nežiūrint į gražu negražu kriterijų. Kai sudėtinga užduotis, įdomu rasti būdą kaip tai realizuoti, tuomet į antrą planą nueina akmens rūšis ar forma. Dabar dirbu su skaitmeniniais modeliais, galvoju, kaip mašinai padaryti suprantamą užduotį, kad ji darytų, tai, ką reikia. Pavyzdžiui, esame darę tūrinio kristalo kolonas, kurios nebuvo gražios, bet labai sudėtingos suprogramuoti ir sujungti segmentus. Buvo iššūkis ir pagaminti kolonas iš onikso - jų viduje išfrezuotos kaneliūros, kurios išryškėja tik įjungus įmontuotą led apšvietimą. Svarbu suvesti detales, jas apgalvoti.

Laikas prie kompiuterio ištirpsta, kai užkliūni už kokios sudėtingos situacijos sprendimo. Kiek greičiau vyksta darbas, kai ne pats modeliuoji objektą, o turi skenuotą ir dirbi toliau. Tačiau yra darbo ir gamybos ceche.

Kad ir kaip pavargstu, daugiausiai energijos suteikia anūkai, tai tarsi naujas gyvenimo etapas.

Milda: Akmuo mylimiausiu tampa tada, kai jis yra išieškotas ir tinka konkrečiai erdvei. Pavyzdžiui, montuojant 10 metrų aukščio židinio apdailą, reikia atrasti rašto tęstinumą, o parinktos akmens rūšies piešinys yra banguojantis. Tada kreipiesi į karjerą, klausi, kokių turi blokų, prašai, kad juos supjautų į plokštes, įdedi labai daug darbo paieškoms ir detalių suvedimui. Bet kai objektas sumontuojamas, rezultatas labai džiugina ir atperka sunkų procesą.

Pasidalinkite savo ateities idėjomis. Ką naujo mums pasiūlys Akmi?

Milda: Yra planų sukurti išskleidžiamų stalų kolekciją su natūralaus akmens apdaila, pasitelkiant akmens išlengvinimo technologiją. Juos bus galima naudoti tiek interjere tiek eksterjere. Atsirinksim akmens rūšis, kurios bus atsparios ir lengvai prižiūrimos.